- viešakelis
- viẽšakelis sm. (1) Azr, Lp, Str, Ukm, viešãkelis (1); JbL336, GrvT16, viešakelỹs (34b) Drsk žr. vieškelis: Viẽšakeliai buvo Druskinykuosa DrskŽ. Dabar viẽšakeliai žvyruoti, lygūs Dbč. Tokis viẽšakelis ai, vit visa vežė Vlk. Vaikeliai, nenueikit anta viešakelio, sutrins [mašinos] Kpč. Ažu Jokūbiškio viešãkelis netoli Dv. Ejau keliu, puku puku, viešakeliu, puku puku (d.) Dbg. Tai buvo viešakelis, kur Liškiavos šalin vedė V.Krėv.
Dictionary of the Lithuanian Language.